kamša

kamšà sf. (4) 1. M, MŽ174 žabais, virbais iškimštas, išklotas kelias; prikimšta, užtaisyta duobė: Kamšàs iš virbų, šatrų ant kelio per pelkes (padaro), kad neklimptų arkliai važiuojant J. Per kamšas lieptą dėti N. Veža žabarus kamšóms J. Per kam̃šą važiavau Kp. Tilto nėr: eik kamša, kamšike ir išeisi par upelį Šts. Vakar šakas vežė, šiandien kam̃šą kemša Dkš. | Ten nukimšo kamšužes kamšeles nuo vienų brolužių juodųjų kepurėlių LB30. Kemša kamšas ne kamšeles širmų kepurėlių LTR. Kamšas kimšo mūsų baltųjų brolelių (daugybė jų žuvo, priešai kamšas jų kimšo) J.Jabl. 2. perkolas, persėda (upėje): Pri kamšõs sugavo daug žuvų Tl. 3. kamšalas: Negera kamša, kad langai apšalę Klvr. Bene tinkamiausia aviliams kamša laikomos pakulos ir nuobraukos sp. Visokius niekus perka, o kai neturia kur padėt, tai ir verčia kur į kam̃šą Skr. Prasti javai, kur skūnėj daug vietos prašo, kamšos duoda Prk. Petras, suglemžęs popierius (pinigus), mąstė: kamša, berods, didelė, bet kaina visai maža Žem. 4. vieta, į kurią kas kemšama: Į tą kam̃šą geriau šienas negu šiaudai Alk. Įsikrausčiusios avilin, pelės apsigyvena jo kamšoje sp. 5. BŽ169 kamšatis, spūstis: Kokia čia kamša žmonių, drabužių ankšto[je] vieto[je]! J. Tokia kamša buvo žmonių, kad nėkaip negalėjau įsigrūsti Užv. Buvo didelė kamša turguj Bt. Prie durų didžiausia kamša, kad praeiti nebegalima Ktk. Kapinėse bus tokia kamša, kad net tvoros bus aplipusios žmonėmis I.Simon. Sudygo, kamša viena, prie kits kito, šepetys – nieks nėr Škn. 6. An, Ml klampi vieta. 7. scom. K, Slč, Ūd, Rk, Vb kas daug suvalgo, kamšlys: Argi prišersi tokį kamšą?! Al.